Blogas
  • pagrindine1.JPG
  • pagrindine2.JPG
  • pagrindine3.JPG
  • pagrindine4.JPG

FireworkChemistry Fejerverkų istorija prasidėjo prieš daugiau nei 2 000 metų Kinijoje, gerokai anksčiau nei prieš parako atradimą. Manoma, kad pirmąja petarda tapo atsitiktinai į laužą įmesta žalia bambuko lazdelė. Pirmą kartą išgirdę tokį keistą garsą išsigando tiek žmonės, tiek naminiai gyvuliai. Kinai nusprendė, kad siaubingas garsas turėtų nubaidyti ne tik gyvuosius, bet ir piktąsias dvasias. Labiausiai buvo stengiamasi nubaidyti piktąją dvasią Nian, kuri neva rydavo javus ir žmones.

Vėliau sproginėjančius bambukus imta naudoti naujų Mėnulio metų šventimui, o dar vėliau ir kitoms linksmoms šventėms paminėti. Ši tradicija tęsėsi dar gerą tūkstantį metų.


Daugelis istorikų tiki, kad parakas pirmąkart buvo atrastas apie 600 - 900 metus. Labiausiai tikėtina, kad tokį atradimą padarė tuometiniai alchemikai, eksperimentuodami su sieros mišiniais ir kurdami tariamą nemirtingumo eliksyrą. Tuo metu alchemikai sudarinėdavo pavojingų mišinių sąrašus, kurių negalima kartoti. Tarp jų buvo ir toks elementų mišinys: siera, salietra, medus ir arseno disulfidas. Rašytiniuose šaltiniuose teigiama, kad toks junginys kaitinamas suliepsnodavo stipria liepsna, apdegindamas rankas ir veidus virš katilo palinkusiems alchemikams. Kartais toks pliūptelėjimas net išlydydavo katilą, kuriame mišinys buvo kaitinamas. Nepaisydami įspėjimų, kai kurie alchemikai susidomėjo būtent šiuo mišiniu ir ėmė jį tobulinti, siekdami padaryti ugnies pliūpsnį kuo stipresnį. Tačiau jų eksperimentiniai mišiniai nebuvo tokie galingi kaip šiuolaikinis parakas – jiems trūko salietros. Kinų alchemikai šį junginį pavadino „huo yao“, lietuviškai tai reiškia ugnies chemikalą.


Vėliau buvo pastebėta, kad „ugnies chemikalą“ subėrus į bambuko lazdeles ir įmetus į laužą, išsiskyrusios dujos suplėšydavo lazdelę į gabaliukus su daug didesniu trenksmu, nei įmetus vien žalią bambuko lazdelę. Taip gimė šiuolaikinių petardų protėvis.


Iš Kinijos keliautojai fejerverkus atgabeno į Vakarus. Legendos pasakoja, kad Markas Polas atvežė fejerverkus iš vienos savo kelionių po Kiniją ir kitas rytų šalis 1292 metais. Musulmoniškas šalis fejerverkų darymo paslaptys pasiekė jau VII amžiuje. Arabai raketas pavadino kinų strėlėmis.
Renesanso laikotarpiu italai ėmėsi gaminti fejerverkus kaip atskirą meno rūšį. Buvo sugalvota į paraką įmaišyti metalų dulkių ir anglies, kad sprogimai danguje įgautų auksinę ir sidabrinę spalvas. Dar italai sukūrė specialias kasetes su sprogstamųjų medžiagų mišiniu, kuris sprogdavo pasiekęs aukščiausią skrydžio tašką.


Beveik tūkstantį metų vienintelės fejerverkų spalvos buvo oranžinė iš juodojo parako ir balta iš smulkintų metalų. Tačiau apie 1830 metus Italijoje buvo išmokta šaudyti raudonus, žalius, mėlynus ir geltonus fejerverkus. Spalvotų fejerverkų pradininkais laikomi italai. Jie į įprastą sprogstamąjį mišinį ėmė maišyti įvairias metalų druskas. Vario druskos darė fejerverkus mėlynus, bario – žalius ir panašiai.


Dabar pagrindinė fejerverkų misija sukurti grožį. Kelių tūkstančių metų istoriją skaičiuojantys fejerverkai tapo neatskiriama šių dienų šventės dalimi.


Šaltinis: http://www.mindera.lt/